Didžiausia žmonių klaida yra ta, kad žmonės suvienijo dvi sampratas – Dievo ir religijos. Niekas neturi išskirtinių teisiu į Dievybę. Jei kas jums sako “tik sekdamas iš paskos mus rasi Dievą” – meluoja. Niekas neturi Dievo meilės šaltinio ir niekas negali uždrausti iš jo semtis.
Dievui nereikia tarpininkų. Jis yra viskuo ką mes matom, jaučiam, ką suvokiam. Kitaip tariant – visa visata yra Jis. Todėl kvaila klausti ar Dievas yra. Jei gali klausti – tai ir yra įrodymas.

Taigi, antra didžiausia klaida yra ta, kad žmonės atskyrė save nuo Dievo – mes gyvenam čia, žemėje, o Jis kažkur – danguje, rojuje, bažnyčioje – bet ne ten kur aš. Todėl liepiama “ateiti pas Dievą” į šventyklą, melstis keliant rankas į dangų bandant taip priartėti prie Dievo.
Dalis žmonių netiki, kad Dievas yra. Mokslas bando įrodyti, kad pasaulis atsirado savaime, atsitiktinumo tvarka. Yra netgi “Begalinio beždžionių skaičiaus teorema” kuri teigia: „Jei prie spausdinimo mašinėlių pasodintume begalybę beždžionių, tai viena iš jų būtinai atspausdintų kokį nors Viljamo Šekspyro kūrinį“. Tačiau kiekvienas programuotojas pasakys, kad perrinkimo būdu bandant nulaužti kad ir 9 simbolių žodį, sudarytą iš 80 skirtingų simbolių, užtruks apie 370 tūkstančių metų. Ir čia perrenkant kompiuteriu, kurio sparta gali siekti 17 bilijonų kombinacijų per valandą! Trumpiausias Šekspyro kūrinys turi virš 200 puslapių, taigi galima drąsiai teigti kad beždžionėms tas užtruktų ilgiau nei egzistuoja pasaulis. O dabar paklauskim biologo – kiek primityviausia ląstelė yra sudėtingesne už Šekspyro kūrinį? Net jei tiesiog schematiškai aprašyti jos santvarką ir funkcionavimą tektų parašyti kur kas storesnę nei 200 puslapių knygą. O net žinant visa tai dar nei vienam mokslininkui nepavyko sukurti dirbtinę ląstelę. Net sudarant palankiausias sąlygas laboratorijose. O ką jau kalbėti apie visą tą unikalų ir nepakartojamą gyvybės mechanizmą, kuris supa mus žemėje. Sumuojant visa tai teigti, kad pasaulis galėjo atsirasti savaime atsitiktinumo tvarka yra absurdas.

Ir ko gi nori iš mūsų Dievas? Visų pirmą tam, kad atsakyti į šitą klausimą reikia ne tik suprasti save, savo prigimtį, pasaulį kuris mus supa ir visatos taisykles, bet ir pajausti visa tai. Nes protas yra pernelyg lėtas ir primityvus kad viską suvokti. Panašiai kaip profesionalus boksininkas nebemąsto apie tai kada ir kaip smūgiuoti – jis JAUČIA, nes mąstyti nebelieka laiko – taip ir pasaulį ir Dievą suvokti neįmanoma. O kai pajusim save kaip dalelę visatos nebeliks klausimo – viskas taps aišku savaime.