Kaip ir viskas, ką čia paskelbiu yra tiesiog mano atradimai. Niekam jų neperšu ir nepropaguoju. Bet galbūt kas nors čia ras tai, ko ieškojo…

• Atrasti savyje stebėtoją. Gyvenimo situacijos priimamos asmeniškai būna dažniausiai subjektyviai vertinamos. Būtina išmokti į viską žvelgti iš šalies. Visą mūsų gyvenimą privalo vertinti stebėtojas. Tegu tai būna sąžinės balsas ar angelas sargas – nesvarbu. Svarbu, kad jis turėtų lemiamą balsą mūsų veiksmuose ir pasirinkimuose.
• Atsiriboti nuo šurmulio. Amžinas bėgimas ir skubėjimas neleidžia mums atrasti savęs. Kasdien būtina rasti laiko apmąstyti viską kas įvyko ar neįvyko. Bet ne iš savo pozicijos, o iš stebėtojo pozicijos.
• Susikurti pasaulėžiūrą. Rask pasaulio pamatus. Tegu tai būna tvirčiausi pamatai, ant kurių stovi visas pasaulis. Pačios pagrindinės tiesos – ne religinės dogmos ar moksliniai atradimai, o tai ko negalima pameluoti. Kai rasi tai – širdis suvirpės ir žinosi, kad tai tiesa. Tegu tai būna tavo pasaulėžiūros pamatai. Ant jų, tarsi puzlę po gabaliuką surink savo žinojimą apie pasaulį. Tiesos gabaliukus, kurie derės prie tavo pasaulio vaizdo rasi visur. Rinkis tik tuos, kurie derės prie pamatų ir bendro tavo pasaulėžiūros vaizdo, nesvarbu kas tau juos duos ar iš kur tas tiesas imsi – klausyk širdies ir mąstyk.
• Mąstyti! Nepriimk kaip aksiomą nei vieno teiginio, kad ir koks gerbiamas ir autoritetingas asmuo jį neišsakytų. Net jei visi aplinkui juo tikėtų. Prisimink, kad jau begalė nepajudinamų tiesų sugriuvo laikui bėgant.
• Pažinti save ir pasaulį. Būtina pažinti save tokį, koks esi iš tikrųjų – be apsimetinėjimų, įvaizdžių ar statusų. Tokį, koks esi, pasilikęs vienas su savim, kai nebemeluoji nei sau, nei aplinkiniams. Pažinti savo galimybes, savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir priimk save tokį, koks esi. Dar būtina pasaulį – ne atskiras jo dalis, gilinantis į jo smulkmenas kaip daro mokslininkai, o bendrai. Pažinti ne biologiją, matematiką, astronomiją – o pasaulį. O pažinus save ir pasaulį pajausti kad tu ir pasaulis – tai viena.
• Visapusiškai tobulintis. Svarbu tobulintis visapusiškai. Bet kuri žmogaus sudedamoji dalis išsivysčiusi labiau už kitas trukdys pasiekti vidinės harmonijos.
• Atsilaisvinti nuo daiktų. Kiekvienas daiktas nuosavybės gijomis pririša prie savęs. Todėl reikia atsikratyti visko, kas nėra gyvybiškai reikalinga. Bet atsikratyti būtina ir norų turėti to, kas nėra tau gyvybiškai reikalinga. Tik taip galima pasiekti laisvę.
• Grįžti į gamtą. Ar žmogus iš prigimties artesnis gamtai, ar dirbtinam miestų pasauliui? Galima tobulėti ir mieste, bet mes gyvi, ir gyvame pasaulyje mes greičiau rasime susivienijimą su savimi ir pasauliu. Be to, gamtoje atsistato kūno sveikata ir vidinė ramybė. Tačiau į gamtą negalima pasiimti savo įpročių ir patogumų! Tam, kad gamta būtų mums nuolanki, reikia gyventi pagal jos taisykles.
• Pasiekti vidinę harmoniją. Būtina išmokti subalansuoti savyje visas emocijas, jausmus ir troškimus. Viduje privalo vyrauti pusiausvyra tam, kad vidinis disbalansas neįtakotų mūsų veiksmų ar pasirinkimų. Vidinė pusiausvyra privalo būti stabili, o emocijos kontroliuojamos. Tik tokiu atveju pasieksim laisvę nuo vidinių priešpriešų ir išorinių dirgikliu.
• Teigiamas mąstymas. Būtina mintis skleisti šviesias. Atsiradus problemai susitelkti ties teigiamu jos išsprendimu o ne ties ja pačia. Bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje rasti teigiamų pusių. Bet mąstyti reikia atsakingai! Remiantis visatos dėsniais mintys turi galių tapti realybe.
• Rasti savo paskirtį. Bendra žmonių paskirtis – kurti ir tobulėti. Kurti harmoningą aplinką ir tobulėti kūrime, o tam reikia susikurti harmoniją savyje. Tačiau kiekvienas žmogus skirtingas – su savo charakteriu ir sugebėjimais. Būtina rasti savo paskirtį visatoje kaip asmenybės. Visatoje nėra nieko nereikalingo, todėl kiekvienas žmogus, netgi su destruktyviais polinkiais gali rasti sau paskirtį ir būti naudingu visatai. Viską galima naudoti geriems ir blogiems tikslams, todėl būtina išmokti kad ir labiausiai neigiamą dalyką ar reiškinį panaudoti harmonijos kūrimui, tačiau tokiu būdu, kad bendras harmoningų ir destruktyvių pradų vektorius būtu nukreiptas link harmonijos. Kitaip tariant – galima naudoti blogus dalykus geriems tikslams, bet negalima kurti blogų dalykų, net tam kad naudoti juos geriems tikslams, nes tokiu būdu disharmonijos lygis nesumažės.