Tai, ką mes priimsime už tiesą tampa mūsų realybe. 

Ieškant Tiesos ankščiau ar vėliau susimąstysi – o kas yra tiesa? Juk kiekvieno žmogaus pasaulis – atskira visata su savo taisyklėmis. O jei taisyklės savo – tiesos irgi savo, subjektyvios. Tokiu būdu pasidaro aišku, kodėl vienu metu, vienoje ir toje pačioje aplinkoje vienas žmogus gali jaustis laimingas, o kitas – nusiminęs. Kodėl vienam žmogui visą gyvenimą sekasi, o kitą persekioja nesėkmes. Vienoje ir toje pačioje erdvėje gali egzistuoti kalios skirtingos, o kartais ir priešingos realybės.

Kaip gali egzistuoti toks paradoksas? Paaiškinimų gali būti begalė. Galima aiškinti, kad savo mintimis kaip magnetas pritraukiame tam tikrus įvykius, situaciją, žmones. Galima aiškinti subjektyviu pasaulio matymo principu ir pasąmonišku siekimu to, kuo tiki. Gali būti kad visi paaiškinimai teisingi. Noriu priminti kelias vietas iš Biblijos, nes dauguma žmonių su ja geriausiai susipažinę:

“Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Dievas buvo Žodis. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per Jį atsirado” (Jn 1:1-3)

“Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: “Išsirauk ir pasisodink jūroje”, – tai jis paklausytų jūsų.” (Lk 17,6)

Šias ištraukas galima interpretuoti visaip. Aš jas suprantu taip, kad viskas atsirado iš minties. Viskas, kas mus supa, ir mes patys – tai mintis. Mintis, jei tiki ja, turi galių įsikūnyti, kitaip tariant – tapti realybe. Jei patikėsi tik tu vienas – tai bus tavo realybė, jei patikės masės – visuotinė. Jei sugebėsime įtikinti milijonus savo idėjų teisumu – pasaulis pasikeis pagal jas. Ir nesvarbu, ar tos mintys atspindėjo tiesą – kai patiki ja – ji ir tampa Tiesa. Tavo asmenine tiesa, ar bendra, visuotine. Ir jei taip – tada stebuklai tai tiesiog realybės, kuri praktiškai ir susideda iš minčių, pakeitimas savosiomis, šventai tikint jomis.

Susiję filmai:

[tube]http://www.youtube.com/watch?v=m8_CNDUKUqk[/tube]

[tube]http://www.youtube.com/watch?v=_b1GKGWJbE8[/tube]